šniugždenti

šniugždénti, -ẽna, -ẽno 1. tr. NdŽ uostinėti. 2. tr. godžiai, su šiugždesiu valgyti, ėsti: Jis, matyt, alkanas – tik šniugždẽna Skr. Paršai avižas šniugždẽna Skr. Triušiukas šniugždẽna kopūstų lapus Vl. Peliukė trupinėlius aplinkui slankiodama šniugždena Tat. 3. intr. šį tą dirbinėti, knyburiuoti: Nuėjau, dar mergos šniugždẽna pakampiais, t. y. šnypščia vakare, dirba J.